nepervaišintoja

Taip pat žr.: nepervaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepervaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepervaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepervaišintoja	nepervaišintojos
kilm.	nepervaišintojos	nepervaišintojų
naud.	nepervaišintojai	nepervaišintojoms
gal.	nepervaišintoją	nepervaišintojas
įnag.	nepervaišintoja	nepervaišintojomis
viet.	nepervaišintojoje	nepervaišintojose
šauksm.	nepervaišintoja	nepervaišintojos

• Skiemenys: ne-per-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepervaišintojas.

nepervaišintoja

1. ta, kuri nepervaišina

Etimologija

<= nepervaišinti, nepervaišina, nepervaišino <= ne- + pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---