nepavaišintojus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepavaišintojus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepavaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišintojas	nepavaišintojai
kilm.	nepavaišintojo	nepavaišintojų
naud.	nepavaišintojui	nepavaišintojams
gal.	nepavaišintoją	nepavaišintojus
įnag.	nepavaišintoju	nepavaišintojais
viet.	nepavaišintojuje	nepavaišintojuose
šauksm.	nepavaišintojau	nepavaišintojai

• žr. pagr. f. nepavaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepavaišintoja.

nepavaišintojus

1. tas, kuris nepavaišina

Etimologija

<= nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino <= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---