nepavaišintoja

Taip pat žr.: nepavaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepavaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepavaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepavaišintoja	nepavaišintojos
kilm.	nepavaišintojos	nepavaišintojų
naud.	nepavaišintojai	nepavaišintojoms
gal.	nepavaišintoją	nepavaišintojas
įnag.	nepavaišintoja	nepavaišintojomis
viet.	nepavaišintojoje	nepavaišintojose
šauksm.	nepavaišintoja	nepavaišintojos

• Skiemenys: ne-pa-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nepavaišintojas.

nepavaišintoja

1. ta, kuri nepavaišina

Etimologija

<= nepavaišinti, nepavaišina, nepavaišino <= ne- + pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---