neparvokto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neparvokto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neparvoktas, mot. g. neparvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neparvoktas	neparvokti	neparvokta	neparvoktos	neparvokta	-
kilm.	neparvokto	neparvoktų	neparvoktos	neparvoktų	-	-
naud.	neparvoktam	neparvoktiems	neparvoktai	neparvoktoms	-	-
gal.	neparvoktą	neparvoktus	neparvoktą	neparvoktas	-	-
įnag.	neparvoktu	neparvoktais	neparvokta	neparvoktomis	-	-
viet.	neparvoktame	neparvoktuose	neparvoktoje	neparvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neparvoktasis	neparvoktieji	neparvoktoji	neparvoktosios	-	-
kilm.	neparvoktojo	neparvoktųjų	neparvoktosios	neparvoktųjų	-	-
naud.	neparvoktajam	neparvoktiesiems	neparvoktajai	neparvoktosioms	-	-
gal.	neparvoktąjį	neparvoktuosius	neparvoktąją	neparvoktąsias	-	-
įnag.	neparvoktuoju	neparvoktaisiais	neparvoktąja	neparvoktosiomis	-	-
viet.	neparvoktajame	neparvoktuosiuose	neparvoktojoje	neparvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neparvoktas, mot. g. neparvokta.
• Skiemenys: ne-par-vok-to

neparvokto

1. tas, kurį neparvokė

Etimologija

<= neparvokti, neparvokia, neparvokė <= ne- + parvokti, parvokia, parvokė <= par- + vokti, vokia, vokė

---