nepaprieštarautoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepaprieštarautoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepaprieštarautojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaprieštarautojas	nepaprieštarautojai
kilm.	nepaprieštarautojo	nepaprieštarautojų
naud.	nepaprieštarautojui	nepaprieštarautojams
gal.	nepaprieštarautoją	nepaprieštarautojus
įnag.	nepaprieštarautoju	nepaprieštarautojais
viet.	nepaprieštarautojuje	nepaprieštarautojuose
šauksm.	nepaprieštarautojau	nepaprieštarautojai

• Skiemenys: ne-pa-prieš-ta-rau-to-ju
• žr. pagr. f. nepaprieštarautojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepaprieštarautoja.

nepaprieštarautoju

1. tas, kuris nepaprieštarauja

Etimologija

<= nepaprieštarauti, nepaprieštarauja, nepaprieštaravo <= ne- + paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo

---