Pereiti prie turinio

nepaprieštarautojų

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Lietuvių kalba[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

nepaprieštarautojų

  1. tas, kuris nepaprieštarauja

Etimologija[taisyti]

<= nepaprieštarauti, nepaprieštarauja, nepaprieštaravo <= ne- + paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo



Daiktavardis[taisyti]

nepaprieštarautojų

  1. ta, kuri nepaprieštarauja

Etimologija[taisyti]

<= nepaprieštarauti, nepaprieštarauja, nepaprieštaravo <= ne- + paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo