Pereiti prie turinio

nepaprieštarautoją

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Daiktavardis

[taisyti]

nepaprieštarautoją

  1. tas, kuris nepaprieštarauja

Etimologija

[taisyti]

<= nepaprieštarauti, nepaprieštarauja, nepaprieštaravo <= ne- + paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo



Daiktavardis

[taisyti]

nepaprieštarautoją

  1. ta, kuri nepaprieštarauja

Etimologija

[taisyti]

<= nepaprieštarauti, nepaprieštarauja, nepaprieštaravo <= ne- + paprieštarauti, paprieštarauja, paprieštaravo <= pa- + prieštarauti, prieštarauja, prieštaravo