nepaišvogusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaišvogusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaišvogęs, mot. g. nepaišvogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaišvogęs	nepaišvogę	nepaišvogusi, nepaišvogus	nepaišvogusios	-	nepaišvogę
kilm.	nepaišvogusio	nepaišvogusių	nepaišvogusios	nepaišvogusių	-	-
naud.	nepaišvogusiam	nepaišvogusiems	nepaišvogusiai	nepaišvogusioms	-	-
gal.	nepaišvogusį	nepaišvogusius	nepaišvogusią	nepaišvogusias	-	-
įnag.	nepaišvogusiu	nepaišvogusiais	nepaišvogusia	nepaišvogusiomis	-	-
viet.	nepaišvogusiame	nepaišvogusiuose	nepaišvogusioje	nepaišvogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaišvogusysis	nepaišvogusieji	nepaišvogusioji	nepaišvogusiosios	-	-
kilm.	nepaišvogusiojo	nepaišvogusiųjų	nepaišvogusiosios	nepaišvogusiųjų	-	-
naud.	nepaišvogusiajam	nepaišvogusiesiems	nepaišvogusiajai	nepaišvogusiosioms	-	-
gal.	nepaišvogusįjį	nepaišvogusiuosius	nepaišvogusiąją	nepaišvogusiąsias	-	-
įnag.	nepaišvogusiuoju	nepaišvogusiaisiais	nepaišvogusiąja	nepaišvogusiosiomis	-	-
viet.	nepaišvogusiajame	nepaišvogusiuosiuose	nepaišvogusiojoje	nepaišvogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepaišvogęs, mot. g. nepaišvogusi.
• Skiemenys: ne-pa-iš-vo-gu-sių

nepaišvogusių (šnek.)

1. tas, kuris nepaišvogė

Etimologija

<= nepaišvogti, nepaišvagia, nepaišvogė <= ne- + paišvogti, paišvagia, paišvogė <= pa- + iš- + vogti, vagia, vogė

---