nepaišvagiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepaišvagiančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepaišvagiantis, mot. g. nepaišvagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaišvagiąs, nepaišvagiantis	nepaišvagią, nepaišvagiantys	nepaišvagianti	nepaišvagiančios	-	nepaišvagią
kilm.	nepaišvagiančio	nepaišvagiančių	nepaišvagiančios	nepaišvagiančių	-	-
naud.	nepaišvagiančiam	nepaišvagiantiems, nepaišvagiantiem	nepaišvagiančiai	nepaišvagiančioms, nepaišvagiančiom	-	-
gal.	nepaišvagiantį	nepaišvagiančius	nepaišvagiančią	nepaišvagiančias	-	-
įnag.	nepaišvagiančiu	nepaišvagiančiais	nepaišvagiančia	nepaišvagiančiomis	-	-
viet.	nepaišvagiančiame, nepaišvagiančiam	nepaišvagiančiuose, nepaišvagiančiuos	nepaišvagiančioje, nepaišvagiančioj	nepaišvagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepaišvagiantysis	nepaišvagiantieji	nepaišvagiančioji	nepaišvagiančiosios	-	-
kilm.	nepaišvagiančiojo	nepaišvagiančiųjų	nepaišvagiančiosios	nepaišvagiančiųjų	-	-
naud.	nepaišvagiančiajam	nepaišvagiantiesiems	nepaišvagiančiajai	nepaišvagiančiosioms	-	-
gal.	nepaišvagiantįjį	nepaišvagiančiuosius	nepaišvagiančiąją	nepaišvagiančiąsias	-	-
įnag.	nepaišvagiančiuoju	nepaišvagiančiaisiais	nepaišvagiančiąja	nepaišvagiančiosiomis	-	-
viet.	nepaišvagiančiajame	nepaišvagiančiuosiuose	nepaišvagiančiojoje	nepaišvagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepaišvagiantis, mot. g. nepaišvagianti.
• Skiemenys: ne-pa-iš-va-gian-čiu

nepaišvagiančiu (šnek.)

1. tas, kuris nepaišvagia

Etimologija

<= nepaišvogti, nepaišvagia, nepaišvogė <= ne- + paišvogti, paišvagia, paišvogė <= pa- + iš- + vogti, vagia, vogė

---