nenuvaišintoju

Taip pat žr.: nenuvaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nenuvaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nenuvaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišintojas	nenuvaišintojai
kilm.	nenuvaišintojo	nenuvaišintojų
naud.	nenuvaišintojui	nenuvaišintojams
gal.	nenuvaišintoją	nenuvaišintojus
įnag.	nenuvaišintoju	nenuvaišintojais
viet.	nenuvaišintojuje	nenuvaišintojuose
šauksm.	nenuvaišintojau	nenuvaišintojai

• žr. pagr. f. nenuvaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nenuvaišintoja.

nenuvaišintoju

1. tas, kuris nenuvaišina

Etimologija

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---