nenuvaišintoja

Taip pat žr.: nenuvaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nenuvaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nenuvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišintoja	nenuvaišintojos
kilm.	nenuvaišintojos	nenuvaišintojų
naud.	nenuvaišintojai	nenuvaišintojoms
gal.	nenuvaišintoją	nenuvaišintojas
įnag.	nenuvaišintoja	nenuvaišintojomis
viet.	nenuvaišintojoje	nenuvaišintojose
šauksm.	nenuvaišintoja	nenuvaišintojos

• Skiemenys: ne-nu-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nenuvaišintojas.

nenuvaišintoja

1. ta, kuri nenuvaišina

Etimologija

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---