nenuvaišintojų

Taip pat žr.: nenuvaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nenuvaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nenuvaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišintojas	nenuvaišintojai
kilm.	nenuvaišintojo	nenuvaišintojų
naud.	nenuvaišintojui	nenuvaišintojams
gal.	nenuvaišintoją	nenuvaišintojus
įnag.	nenuvaišintoju	nenuvaišintojais
viet.	nenuvaišintojuje	nenuvaišintojuose
šauksm.	nenuvaišintojau	nenuvaišintojai

• žr. pagr. f. nenuvaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nenuvaišintoja.

nenuvaišintojų

1. tas, kuris nenuvaišina

Etimologija

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

nenuvaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nenuvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuvaišintoja	nenuvaišintojos
kilm.	nenuvaišintojos	nenuvaišintojų
naud.	nenuvaišintojai	nenuvaišintojoms
gal.	nenuvaišintoją	nenuvaišintojas
įnag.	nenuvaišintoja	nenuvaišintojomis
viet.	nenuvaišintojoje	nenuvaišintojose
šauksm.	nenuvaišintoja	nenuvaišintojos

• žr. pagr. f. nenuvaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. nenuvaišintojas.

nenuvaišintojų

1. ta, kuri nenuvaišina

Etimologija

<= nenuvaišinti, nenuvaišina, nenuvaišino <= ne- + nuvaišinti, nuvaišina, nuvaišino <= nu- + vaišinti, vaišina, vaišino

---