Pereiti prie turinio

nenuginčijęs

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

nenuginčijęs

  1. tas, kuris nenuginčijo

Etimologija

[taisyti]

<= nenuginčyti, nenuginčija, nenuginčijo <= ne- + nuginčyti, nuginčija, nuginčijo <= nu- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]