nuginčijęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuginčijęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuginčijęs, mot. g. nuginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuginčijęs	nuginčiję	nuginčijusi, nuginčijus	nuginčijusios	-	nuginčiję
kilm.	nuginčijusio	nuginčijusių	nuginčijusios	nuginčijusių	-	-
naud.	nuginčijusiam	nuginčijusiems	nuginčijusiai	nuginčijusioms	-	-
gal.	nuginčijusį	nuginčijusius	nuginčijusią	nuginčijusias	-	-
įnag.	nuginčijusiu	nuginčijusiais	nuginčijusia	nuginčijusiomis	-	-
viet.	nuginčijusiame	nuginčijusiuose	nuginčijusioje	nuginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuginčijusysis	nuginčijusieji	nuginčijusioji	nuginčijusiosios	-	-
kilm.	nuginčijusiojo	nuginčijusiųjų	nuginčijusiosios	nuginčijusiųjų	-	-
naud.	nuginčijusiajam	nuginčijusiesiems	nuginčijusiajai	nuginčijusiosioms	-	-
gal.	nuginčijusįjį	nuginčijusiuosius	nuginčijusiąją	nuginčijusiąsias	-	-
įnag.	nuginčijusiuoju	nuginčijusiaisiais	nuginčijusiąja	nuginčijusiosiomis	-	-
viet.	nuginčijusiajame	nuginčijusiuosiuose	nuginčijusiojoje	nuginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nuginčijusi.
• Skiemenys: nu-gin-či-jęs

nuginčijęs

1. tas, kuris nuginčijo

Etimologija

<= nuginčyti, nuginčija, nuginčijo <= nu- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Antonimai

    nuginčijęs: bendrai

nenuginčijęs (lt)

Vertimai

  nuginčijęs: bendrai

---