nenuginčiję

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nenuginčiję (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nenuginčijęs, mot. g. nenuginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuginčijęs	nenuginčiję	nenuginčijusi, nenuginčijus	nenuginčijusios	-	nenuginčiję
kilm.	nenuginčijusio	nenuginčijusių	nenuginčijusios	nenuginčijusių	-	-
naud.	nenuginčijusiam	nenuginčijusiems	nenuginčijusiai	nenuginčijusioms	-	-
gal.	nenuginčijusį	nenuginčijusius	nenuginčijusią	nenuginčijusias	-	-
įnag.	nenuginčijusiu	nenuginčijusiais	nenuginčijusia	nenuginčijusiomis	-	-
viet.	nenuginčijusiame	nenuginčijusiuose	nenuginčijusioje	nenuginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nenuginčijusysis	nenuginčijusieji	nenuginčijusioji	nenuginčijusiosios	-	-
kilm.	nenuginčijusiojo	nenuginčijusiųjų	nenuginčijusiosios	nenuginčijusiųjų	-	-
naud.	nenuginčijusiajam	nenuginčijusiesiems	nenuginčijusiajai	nenuginčijusiosioms	-	-
gal.	nenuginčijusįjį	nenuginčijusiuosius	nenuginčijusiąją	nenuginčijusiąsias	-	-
įnag.	nenuginčijusiuoju	nenuginčijusiaisiais	nenuginčijusiąja	nenuginčijusiosiomis	-	-
viet.	nenuginčijusiajame	nenuginčijusiuosiuose	nenuginčijusiojoje	nenuginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nenuginčijęs, mot. g. nenuginčijusi.
• Skiemenys: ne-nu-gin-či-ję

nenuginčiję

1. tas, kuris nenuginčijo

Etimologija

<= nenuginčyti, nenuginčija, nenuginčijo <= ne- + nuginčyti, nuginčija, nuginčijo <= nu- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---