neišsiraginsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsiraginsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsiraginsimas, mot. g. neišsiraginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiraginsimas	neišsiraginsimi	neišsiraginsima	neišsiraginsimos	neišsiraginsima	-
kilm.	neišsiraginsimo	neišsiraginsimų	neišsiraginsimos	neišsiraginsimų	-	-
naud.	neišsiraginsimam	neišsiraginsimiems	neišsiraginsimai	neišsiraginsimoms	-	-
gal.	neišsiraginsimą	neišsiraginsimus	neišsiraginsimą	neišsiraginsimas	-	-
įnag.	neišsiraginsimu	neišsiraginsimais	neišsiraginsima	neišsiraginsimomis	-	-
viet.	neišsiraginsimame	neišsiraginsimuose	neišsiraginsimoje	neišsiraginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiraginsimasis	neišsiraginsimieji	neišsiraginsimoji	neišsiraginsimosios	-	-
kilm.	neišsiraginsimojo	neišsiraginsimųjų	neišsiraginsimosios	neišsiraginsimųjų	-	-
naud.	neišsiraginsimajam	neišsiraginsimiesiems	neišsiraginsimajai	neišsiraginsimosioms	-	-
gal.	neišsiraginsimąjį	neišsiraginsimuosius	neišsiraginsimąją	neišsiraginsimąsias	-	-
įnag.	neišsiraginsimuoju	neišsiraginsimaisiais	neišsiraginsimąja	neišsiraginsimosiomis	-	-
viet.	neišsiraginsimajame	neišsiraginsimuosiuose	neišsiraginsimojoje	neišsiraginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišsiraginsima.
• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gin-si-mas

neišsiraginsimas

1. tas, kurį neišsiragins

Etimologija

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neišsiraginsimas: bendrai

išsiraginsimas (lt)

Vertimai

  neišsiraginsimas: bendrai

---