neišsimokančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsimokančiajam (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimokantis, mot. g. neišsimokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokąs, neišsimokantis	neišsimoką, neišsimokantys	neišsimokanti	neišsimokančios	-	neišsimoką
kilm.	neišsimokančio	neišsimokančių	neišsimokančios	neišsimokančių	-	-
naud.	neišsimokančiam	neišsimokantiems, neišsimokantiem	neišsimokančiai	neišsimokančioms, neišsimokančiom	-	-
gal.	neišsimokantį	neišsimokančius	neišsimokančią	neišsimokančias	-	-
įnag.	neišsimokančiu	neišsimokančiais	neišsimokančia	neišsimokančiomis	-	-
viet.	neišsimokančiame, neišsimokančiam	neišsimokančiuose, neišsimokančiuos	neišsimokančioje, neišsimokančioj	neišsimokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokantysis	neišsimokantieji	neišsimokančioji	neišsimokančiosios	-	-
kilm.	neišsimokančiojo	neišsimokančiųjų	neišsimokančiosios	neišsimokančiųjų	-	-
naud.	neišsimokančiajam	neišsimokantiesiems	neišsimokančiajai	neišsimokančiosioms	-	-
gal.	neišsimokantįjį	neišsimokančiuosius	neišsimokančiąją	neišsimokančiąsias	-	-
įnag.	neišsimokančiuoju	neišsimokančiaisiais	neišsimokančiąja	neišsimokančiosiomis	-	-
viet.	neišsimokančiajame	neišsimokančiuosiuose	neišsimokančiojoje	neišsimokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsimokantis, mot. g. neišsimokanti.
• Skiemenys: ne-iš-si-mo-kan-čia-jam

neišsimokančiajam

1. tas, kuris neišsimoka

Etimologija

<= neišsimokėti, neišsimoka, neišsimokėjo <= ne- + išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---