neišsimokėtoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsimokėtoje (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimokėtas, mot. g. neišsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokėtas	neišsimokėti	neišsimokėta	neišsimokėtos	neišsimokėta	-
kilm.	neišsimokėto	neišsimokėtų	neišsimokėtos	neišsimokėtų	-	-
naud.	neišsimokėtam	neišsimokėtiems	neišsimokėtai	neišsimokėtoms	-	-
gal.	neišsimokėtą	neišsimokėtus	neišsimokėtą	neišsimokėtas	-	-
įnag.	neišsimokėtu	neišsimokėtais	neišsimokėta	neišsimokėtomis	-	-
viet.	neišsimokėtame	neišsimokėtuose	neišsimokėtoje	neišsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimokėtasis	neišsimokėtieji	neišsimokėtoji	neišsimokėtosios	-	-
kilm.	neišsimokėtojo	neišsimokėtųjų	neišsimokėtosios	neišsimokėtųjų	-	-
naud.	neišsimokėtajam	neišsimokėtiesiems	neišsimokėtajai	neišsimokėtosioms	-	-
gal.	neišsimokėtąjį	neišsimokėtuosius	neišsimokėtąją	neišsimokėtąsias	-	-
įnag.	neišsimokėtuoju	neišsimokėtaisiais	neišsimokėtąja	neišsimokėtosiomis	-	-
viet.	neišsimokėtajame	neišsimokėtuosiuose	neišsimokėtojoje	neišsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsimokėtas, mot. g. neišsimokėta.
• Skiemenys: ne-iš-si-mo-kė-to-je

neišsimokėtoje

1. tas, kurį neišsimokėjo

Etimologija

<= neišsimokėti, neišsimoka, neišsimokėjo <= ne- + išsimokėti, išsimoka, išsimokėjo <= iš- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---