Pereiti prie turinio

neišsiginčijama

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neišsiginčijama

  1. ta, kurią neišsiginčija

Etimologija

[taisyti]

<= neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo <= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]