neišsiginčijamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsiginčijamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsiginčijamas, mot. g. neišsiginčijama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiginčijamas	neišsiginčijami	neišsiginčijama	neišsiginčijamos	neišsiginčijama	-
kilm.	neišsiginčijamo	neišsiginčijamų	neišsiginčijamos	neišsiginčijamų	-	-
naud.	neišsiginčijamam	neišsiginčijamiems	neišsiginčijamai	neišsiginčijamoms	-	-
gal.	neišsiginčijamą	neišsiginčijamus	neišsiginčijamą	neišsiginčijamas	-	-
įnag.	neišsiginčijamu	neišsiginčijamais	neišsiginčijama	neišsiginčijamomis	-	-
viet.	neišsiginčijamame	neišsiginčijamuose	neišsiginčijamoje	neišsiginčijamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiginčijamasis	neišsiginčijamieji	neišsiginčijamoji	neišsiginčijamosios	-	-
kilm.	neišsiginčijamojo	neišsiginčijamųjų	neišsiginčijamosios	neišsiginčijamųjų	-	-
naud.	neišsiginčijamajam	neišsiginčijamiesiems	neišsiginčijamajai	neišsiginčijamosioms	-	-
gal.	neišsiginčijamąjį	neišsiginčijamuosius	neišsiginčijamąją	neišsiginčijamąsias	-	-
įnag.	neišsiginčijamuoju	neišsiginčijamaisiais	neišsiginčijamąja	neišsiginčijamosiomis	-	-
viet.	neišsiginčijamajame	neišsiginčijamuosiuose	neišsiginčijamojoje	neišsiginčijamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsiginčijamas, mot. g. neišsiginčijama.
• Skiemenys: ne-iš-si-gin-či-ja-mą-ja

neišsiginčijamąja

1. ta, kurią neišsiginčija

Etimologija

<= neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo <= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---