neišnakvotu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišnakvotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišnakvotas, mot. g. neišnakvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnakvotas	neišnakvoti	neišnakvota	neišnakvotos	neišnakvota	-
kilm.	neišnakvoto	neišnakvotų	neišnakvotos	neišnakvotų	-	-
naud.	neišnakvotam	neišnakvotiems	neišnakvotai	neišnakvotoms	-	-
gal.	neišnakvotą	neišnakvotus	neišnakvotą	neišnakvotas	-	-
įnag.	neišnakvotu	neišnakvotais	neišnakvota	neišnakvotomis	-	-
viet.	neišnakvotame	neišnakvotuose	neišnakvotoje	neišnakvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnakvotasis	neišnakvotieji	neišnakvotoji	neišnakvotosios	-	-
kilm.	neišnakvotojo	neišnakvotųjų	neišnakvotosios	neišnakvotųjų	-	-
naud.	neišnakvotajam	neišnakvotiesiems	neišnakvotajai	neišnakvotosioms	-	-
gal.	neišnakvotąjį	neišnakvotuosius	neišnakvotąją	neišnakvotąsias	-	-
įnag.	neišnakvotuoju	neišnakvotaisiais	neišnakvotąja	neišnakvotosiomis	-	-
viet.	neišnakvotajame	neišnakvotuosiuose	neišnakvotojoje	neišnakvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišnakvotas, mot. g. neišnakvota.
• Skiemenys: ne-iš-nak-vo-tu

neišnakvotu

1. tas, kurį neišnakvojo

Etimologija

<= neišnakvoti, neišnakvoja, neišnakvojo <= ne- + išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo <= iš- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---