neišnakvotinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišnakvotinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišnakvotinas, mot. g. neišnakvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnakvotinas	neišnakvotini	neišnakvotina	neišnakvotinos	neišnakvotina	-
kilm.	neišnakvotino	neišnakvotinų	neišnakvotinos	neišnakvotinų	-	-
naud.	neišnakvotinam	neišnakvotiniems	neišnakvotinai	neišnakvotinoms	-	-
gal.	neišnakvotiną	neišnakvotinus	neišnakvotiną	neišnakvotinas	-	-
įnag.	neišnakvotinu	neišnakvotinais	neišnakvotina	neišnakvotinomis	-	-
viet.	neišnakvotiname	neišnakvotinuose	neišnakvotinoje	neišnakvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnakvotinasis	neišnakvotinieji	neišnakvotinoji	neišnakvotinosios	-	-
kilm.	neišnakvotinojo	neišnakvotinųjų	neišnakvotinosios	neišnakvotinųjų	-	-
naud.	neišnakvotinajam	neišnakvotiniesiems	neišnakvotinajai	neišnakvotinosioms	-	-
gal.	neišnakvotinąjį	neišnakvotinuosius	neišnakvotinąją	neišnakvotinąsias	-	-
įnag.	neišnakvotinuoju	neišnakvotinaisiais	neišnakvotinąja	neišnakvotinosiomis	-	-
viet.	neišnakvotinajame	neišnakvotinuosiuose	neišnakvotinojoje	neišnakvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišnakvotinas, mot. g. neišnakvotina.
• Skiemenys: ne-iš-nak-vo-ti-nuo-ju

neišnakvotinuoju

1. tas, dėl kurio reikia neišnakvoti

Etimologija

<= neišnakvoti, neišnakvoja, neišnakvojo <= ne- + išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo <= iš- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---