neišnakvojantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišnakvojantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišnakvojantis, mot. g. neišnakvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnakvojąs, neišnakvojantis	neišnakvoją, neišnakvojantys	neišnakvojanti	neišnakvojančios	-	neišnakvoją
kilm.	neišnakvojančio	neišnakvojančių	neišnakvojančios	neišnakvojančių	-	-
naud.	neišnakvojančiam	neišnakvojantiems, neišnakvojantiem	neišnakvojančiai	neišnakvojančioms, neišnakvojančiom	-	-
gal.	neišnakvojantį	neišnakvojančius	neišnakvojančią	neišnakvojančias	-	-
įnag.	neišnakvojančiu	neišnakvojančiais	neišnakvojančia	neišnakvojančiomis	-	-
viet.	neišnakvojančiame, neišnakvojančiam	neišnakvojančiuose, neišnakvojančiuos	neišnakvojančioje, neišnakvojančioj	neišnakvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnakvojantysis	neišnakvojantieji	neišnakvojančioji	neišnakvojančiosios	-	-
kilm.	neišnakvojančiojo	neišnakvojančiųjų	neišnakvojančiosios	neišnakvojančiųjų	-	-
naud.	neišnakvojančiajam	neišnakvojantiesiems	neišnakvojančiajai	neišnakvojančiosioms	-	-
gal.	neišnakvojantįjį	neišnakvojančiuosius	neišnakvojančiąją	neišnakvojančiąsias	-	-
įnag.	neišnakvojančiuoju	neišnakvojančiaisiais	neišnakvojančiąja	neišnakvojančiosiomis	-	-
viet.	neišnakvojančiajame	neišnakvojančiuosiuose	neišnakvojančiojoje	neišnakvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišnakvojantis, mot. g. neišnakvojanti.
• Skiemenys: ne-iš-nak-vo-jan-tį

neišnakvojantį

1. tas, kuris neišnakvoja

Etimologija

<= neišnakvoti, neišnakvoja, neišnakvojo <= ne- + išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo <= iš- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---