neišmąstytojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišmąstytojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišmąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstytojas	neišmąstytojai
kilm.	neišmąstytojo	neišmąstytojų
naud.	neišmąstytojui	neišmąstytojams
gal.	neišmąstytoją	neišmąstytojus
įnag.	neišmąstytoju	neišmąstytojais
viet.	neišmąstytojuje	neišmąstytojuose
šauksm.	neišmąstytojau	neišmąstytojai

• Skiemenys: ne-iš-mąs-ty-to-jau
• žr. pagr. f. neišmąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišmąstytoja.

neišmąstytojau

1. tas, kuris neišmąsto

Etimologija

<= neišmąstyti, neišmąsto, neišmąstė <= ne- + išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

---