neišmąstytojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišmąstytojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišmąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstytojas	neišmąstytojai
kilm.	neišmąstytojo	neišmąstytojų
naud.	neišmąstytojui	neišmąstytojams
gal.	neišmąstytoją	neišmąstytojus
įnag.	neišmąstytoju	neišmąstytojais
viet.	neišmąstytojuje	neišmąstytojuose
šauksm.	neišmąstytojau	neišmąstytojai

• Skiemenys: ne-iš-mąs-ty-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišmąstytoja.

neišmąstytojas

1. tas, kuris neišmąsto

Etimologija

<= neišmąstyti, neišmąsto, neišmąstė <= ne- + išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neišmąstytojas: bendrai

---

Daiktavardis

neišmąstytojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišmąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmąstytoja	neišmąstytojos
kilm.	neišmąstytojos	neišmąstytojų
naud.	neišmąstytojai	neišmąstytojoms
gal.	neišmąstytoją	neišmąstytojas
įnag.	neišmąstytoja	neišmąstytojomis
viet.	neišmąstytojoje	neišmąstytojose
šauksm.	neišmąstytoja	neišmąstytojos

• Skiemenys: ne-iš-mąs-ty-to-jas
• žr. pagr. f. neišmąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišmąstytojas.

neišmąstytojas

1. ta, kuri neišmąsto

Etimologija

<= neišmąstyti, neišmąsto, neišmąstė <= ne- + išmąstyti, išmąsto, išmąstė <= iš- + mąstyti, mąsto, mąstė

---