neišgalvotojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišgalvotojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišgalvotas, mot. g. neišgalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvotas	neišgalvoti	neišgalvota	neišgalvotos	neišgalvota	-
kilm.	neišgalvoto	neišgalvotų	neišgalvotos	neišgalvotų	-	-
naud.	neišgalvotam	neišgalvotiems	neišgalvotai	neišgalvotoms	-	-
gal.	neišgalvotą	neišgalvotus	neišgalvotą	neišgalvotas	-	-
įnag.	neišgalvotu	neišgalvotais	neišgalvota	neišgalvotomis	-	-
viet.	neišgalvotame	neišgalvotuose	neišgalvotoje	neišgalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvotasis	neišgalvotieji	neišgalvotoji	neišgalvotosios	-	-
kilm.	neišgalvotojo	neišgalvotųjų	neišgalvotosios	neišgalvotųjų	-	-
naud.	neišgalvotajam	neišgalvotiesiems	neišgalvotajai	neišgalvotosioms	-	-
gal.	neišgalvotąjį	neišgalvotuosius	neišgalvotąją	neišgalvotąsias	-	-
įnag.	neišgalvotuoju	neišgalvotaisiais	neišgalvotąja	neišgalvotosiomis	-	-
viet.	neišgalvotajame	neišgalvotuosiuose	neišgalvotojoje	neišgalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišgalvotas, mot. g. neišgalvota.
• Skiemenys: ne-iš-gal-vo-to-jo

neišgalvotojo

1. tas, kurį neišgalvojo

Etimologija

<= neišgalvoti, neišgalvoja, neišgalvojo <= ne- + išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---