neišgalvotinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišgalvotinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišgalvotinas, mot. g. neišgalvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvotinas	neišgalvotini	neišgalvotina	neišgalvotinos	neišgalvotina	-
kilm.	neišgalvotino	neišgalvotinų	neišgalvotinos	neišgalvotinų	-	-
naud.	neišgalvotinam	neišgalvotiniems	neišgalvotinai	neišgalvotinoms	-	-
gal.	neišgalvotiną	neišgalvotinus	neišgalvotiną	neišgalvotinas	-	-
įnag.	neišgalvotinu	neišgalvotinais	neišgalvotina	neišgalvotinomis	-	-
viet.	neišgalvotiname	neišgalvotinuose	neišgalvotinoje	neišgalvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvotinasis	neišgalvotinieji	neišgalvotinoji	neišgalvotinosios	-	-
kilm.	neišgalvotinojo	neišgalvotinųjų	neišgalvotinosios	neišgalvotinųjų	-	-
naud.	neišgalvotinajam	neišgalvotiniesiems	neišgalvotinajai	neišgalvotinosioms	-	-
gal.	neišgalvotinąjį	neišgalvotinuosius	neišgalvotinąją	neišgalvotinąsias	-	-
įnag.	neišgalvotinuoju	neišgalvotinaisiais	neišgalvotinąja	neišgalvotinosiomis	-	-
viet.	neišgalvotinajame	neišgalvotinuosiuose	neišgalvotinojoje	neišgalvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišgalvotinas, mot. g. neišgalvotina.
• Skiemenys: ne-iš-gal-vo-ti-ną-jį

neišgalvotinąjį

1. tas, dėl kurio reikia neišgalvoti

Etimologija

<= neišgalvoti, neišgalvoja, neišgalvojo <= ne- + išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---