neišgalvojusiajai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišgalvojusiajai (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišgalvojęs, mot. g. neišgalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvojęs	neišgalvoję	neišgalvojusi, neišgalvojus	neišgalvojusios	-	neišgalvoję
kilm.	neišgalvojusio	neišgalvojusių	neišgalvojusios	neišgalvojusių	-	-
naud.	neišgalvojusiam	neišgalvojusiems	neišgalvojusiai	neišgalvojusioms	-	-
gal.	neišgalvojusį	neišgalvojusius	neišgalvojusią	neišgalvojusias	-	-
įnag.	neišgalvojusiu	neišgalvojusiais	neišgalvojusia	neišgalvojusiomis	-	-
viet.	neišgalvojusiame	neišgalvojusiuose	neišgalvojusioje	neišgalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvojusysis	neišgalvojusieji	neišgalvojusioji	neišgalvojusiosios	-	-
kilm.	neišgalvojusiojo	neišgalvojusiųjų	neišgalvojusiosios	neišgalvojusiųjų	-	-
naud.	neišgalvojusiajam	neišgalvojusiesiems	neišgalvojusiajai	neišgalvojusiosioms	-	-
gal.	neišgalvojusįjį	neišgalvojusiuosius	neišgalvojusiąją	neišgalvojusiąsias	-	-
įnag.	neišgalvojusiuoju	neišgalvojusiaisiais	neišgalvojusiąja	neišgalvojusiosiomis	-	-
viet.	neišgalvojusiajame	neišgalvojusiuosiuose	neišgalvojusiojoje	neišgalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišgalvojęs, mot. g. neišgalvojusi.
• Skiemenys: ne-iš-gal-vo-ju-sia-jai

neišgalvojusiajai

1. ta, kuri neišgalvojo

Etimologija

<= neišgalvoti, neišgalvoja, neišgalvojo <= ne- + išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---