neišgalvojamąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišgalvojamąją (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišgalvojamas, mot. g. neišgalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvojamas	neišgalvojami	neišgalvojama	neišgalvojamos	neišgalvojama	-
kilm.	neišgalvojamo	neišgalvojamų	neišgalvojamos	neišgalvojamų	-	-
naud.	neišgalvojamam	neišgalvojamiems	neišgalvojamai	neišgalvojamoms	-	-
gal.	neišgalvojamą	neišgalvojamus	neišgalvojamą	neišgalvojamas	-	-
įnag.	neišgalvojamu	neišgalvojamais	neišgalvojama	neišgalvojamomis	-	-
viet.	neišgalvojamame	neišgalvojamuose	neišgalvojamoje	neišgalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvojamasis	neišgalvojamieji	neišgalvojamoji	neišgalvojamosios	-	-
kilm.	neišgalvojamojo	neišgalvojamųjų	neišgalvojamosios	neišgalvojamųjų	-	-
naud.	neišgalvojamajam	neišgalvojamiesiems	neišgalvojamajai	neišgalvojamosioms	-	-
gal.	neišgalvojamąjį	neišgalvojamuosius	neišgalvojamąją	neišgalvojamąsias	-	-
įnag.	neišgalvojamuoju	neišgalvojamaisiais	neišgalvojamąja	neišgalvojamosiomis	-	-
viet.	neišgalvojamajame	neišgalvojamuosiuose	neišgalvojamojoje	neišgalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišgalvojamas, mot. g. neišgalvojama.
• Skiemenys: ne-iš-gal-vo-ja-mą-ją

neišgalvojamąją

1. ta, kurią neišgalvoja

Etimologija

<= neišgalvoti, neišgalvoja, neišgalvojo <= ne- + išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---