nedavokiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nedavokiantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nedavokiantis, mot. g. nedavokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nedavokiąs, nedavokiantis	nedavokią, nedavokiantys	nedavokianti	nedavokiančios	-	nedavokią
kilm.	nedavokiančio	nedavokiančių	nedavokiančios	nedavokiančių	-	-
naud.	nedavokiančiam	nedavokiantiems, nedavokiantiem	nedavokiančiai	nedavokiančioms, nedavokiančiom	-	-
gal.	nedavokiantį	nedavokiančius	nedavokiančią	nedavokiančias	-	-
įnag.	nedavokiančiu	nedavokiančiais	nedavokiančia	nedavokiančiomis	-	-
viet.	nedavokiančiame, nedavokiančiam	nedavokiančiuose, nedavokiančiuos	nedavokiančioje, nedavokiančioj	nedavokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nedavokiantysis	nedavokiantieji	nedavokiančioji	nedavokiančiosios	-	-
kilm.	nedavokiančiojo	nedavokiančiųjų	nedavokiančiosios	nedavokiančiųjų	-	-
naud.	nedavokiančiajam	nedavokiantiesiems	nedavokiančiajai	nedavokiančiosioms	-	-
gal.	nedavokiantįjį	nedavokiančiuosius	nedavokiančiąją	nedavokiančiąsias	-	-
įnag.	nedavokiančiuoju	nedavokiančiaisiais	nedavokiančiąja	nedavokiančiosiomis	-	-
viet.	nedavokiančiajame	nedavokiančiuosiuose	nedavokiančiojoje	nedavokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. nedavokianti.
• Skiemenys: ne-da-vo-kian-tis

nedavokiantis (nevart.)

1. tas, kuris nedavokia

Etimologija

<= nedavokti, nedavokia, nedavokė <= ne- + davokti, davokia, davokė <= da- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    nedavokiantis: bendrai

davokiantis (lt)

Vertimai

  nedavokiantis: bendrai

---