neatvogtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatvogtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatvogtas, mot. g. neatvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvogtas	neatvogti	neatvogta	neatvogtos	neatvogta	-
kilm.	neatvogto	neatvogtų	neatvogtos	neatvogtų	-	-
naud.	neatvogtam	neatvogtiems	neatvogtai	neatvogtoms	-	-
gal.	neatvogtą	neatvogtus	neatvogtą	neatvogtas	-	-
įnag.	neatvogtu	neatvogtais	neatvogta	neatvogtomis	-	-
viet.	neatvogtame	neatvogtuose	neatvogtoje	neatvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvogtasis	neatvogtieji	neatvogtoji	neatvogtosios	-	-
kilm.	neatvogtojo	neatvogtųjų	neatvogtosios	neatvogtųjų	-	-
naud.	neatvogtajam	neatvogtiesiems	neatvogtajai	neatvogtosioms	-	-
gal.	neatvogtąjį	neatvogtuosius	neatvogtąją	neatvogtąsias	-	-
įnag.	neatvogtuoju	neatvogtaisiais	neatvogtąja	neatvogtosiomis	-	-
viet.	neatvogtajame	neatvogtuosiuose	neatvogtojoje	neatvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatvogtas, mot. g. neatvogta.
• Skiemenys: ne-at-vog-tu

neatvogtu

1. tas, kurį neatvogė

Etimologija

<= neatvogti, neatvagia, neatvogė <= ne- + atvogti, atvagia, atvogė <= at- + vogti, vagia, vogė

---