neatvagiantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatvagiantįjį (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatvagiantis, mot. g. neatvagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvagiąs, neatvagiantis	neatvagią, neatvagiantys	neatvagianti	neatvagiančios	-	neatvagią
kilm.	neatvagiančio	neatvagiančių	neatvagiančios	neatvagiančių	-	-
naud.	neatvagiančiam	neatvagiantiems, neatvagiantiem	neatvagiančiai	neatvagiančioms, neatvagiančiom	-	-
gal.	neatvagiantį	neatvagiančius	neatvagiančią	neatvagiančias	-	-
įnag.	neatvagiančiu	neatvagiančiais	neatvagiančia	neatvagiančiomis	-	-
viet.	neatvagiančiame, neatvagiančiam	neatvagiančiuose, neatvagiančiuos	neatvagiančioje, neatvagiančioj	neatvagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvagiantysis	neatvagiantieji	neatvagiančioji	neatvagiančiosios	-	-
kilm.	neatvagiančiojo	neatvagiančiųjų	neatvagiančiosios	neatvagiančiųjų	-	-
naud.	neatvagiančiajam	neatvagiantiesiems	neatvagiančiajai	neatvagiančiosioms	-	-
gal.	neatvagiantįjį	neatvagiančiuosius	neatvagiančiąją	neatvagiančiąsias	-	-
įnag.	neatvagiančiuoju	neatvagiančiaisiais	neatvagiančiąja	neatvagiančiosiomis	-	-
viet.	neatvagiančiajame	neatvagiančiuosiuose	neatvagiančiojoje	neatvagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatvagiantis, mot. g. neatvagianti.
• Skiemenys: ne-at-va-gian-tį-jį

neatvagiantįjį

1. tas, kuris neatvagia

Etimologija

<= neatvogti, neatvagia, neatvogė <= ne- + atvogti, atvagia, atvogė <= at- + vogti, vagia, vogė

---