neatsivoktinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsivoktinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsivoktinas, mot. g. neatsivoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivoktinas	neatsivoktini	neatsivoktina	neatsivoktinos	neatsivoktina	-
kilm.	neatsivoktino	neatsivoktinų	neatsivoktinos	neatsivoktinų	-	-
naud.	neatsivoktinam	neatsivoktiniems	neatsivoktinai	neatsivoktinoms	-	-
gal.	neatsivoktiną	neatsivoktinus	neatsivoktiną	neatsivoktinas	-	-
įnag.	neatsivoktinu	neatsivoktinais	neatsivoktina	neatsivoktinomis	-	-
viet.	neatsivoktiname	neatsivoktinuose	neatsivoktinoje	neatsivoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivoktinasis	neatsivoktinieji	neatsivoktinoji	neatsivoktinosios	-	-
kilm.	neatsivoktinojo	neatsivoktinųjų	neatsivoktinosios	neatsivoktinųjų	-	-
naud.	neatsivoktinajam	neatsivoktiniesiems	neatsivoktinajai	neatsivoktinosioms	-	-
gal.	neatsivoktinąjį	neatsivoktinuosius	neatsivoktinąją	neatsivoktinąsias	-	-
įnag.	neatsivoktinuoju	neatsivoktinaisiais	neatsivoktinąja	neatsivoktinosiomis	-	-
viet.	neatsivoktinajame	neatsivoktinuosiuose	neatsivoktinojoje	neatsivoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsivoktinas, mot. g. neatsivoktina.
• Skiemenys: ne-at-si-vok-ti-nų-jų

neatsivoktinųjų

1. tas, dėl kurio reikia neatsivokti

Etimologija

<= neatsivokti, neatsivokia, neatsivokė <= ne- + atsivokti, atsivokia, atsivokė <= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---