neatsivoktąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsivoktąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsivoktas, mot. g. neatsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivoktas	neatsivokti	neatsivokta	neatsivoktos	neatsivokta	-
kilm.	neatsivokto	neatsivoktų	neatsivoktos	neatsivoktų	-	-
naud.	neatsivoktam	neatsivoktiems	neatsivoktai	neatsivoktoms	-	-
gal.	neatsivoktą	neatsivoktus	neatsivoktą	neatsivoktas	-	-
įnag.	neatsivoktu	neatsivoktais	neatsivokta	neatsivoktomis	-	-
viet.	neatsivoktame	neatsivoktuose	neatsivoktoje	neatsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivoktasis	neatsivoktieji	neatsivoktoji	neatsivoktosios	-	-
kilm.	neatsivoktojo	neatsivoktųjų	neatsivoktosios	neatsivoktųjų	-	-
naud.	neatsivoktajam	neatsivoktiesiems	neatsivoktajai	neatsivoktosioms	-	-
gal.	neatsivoktąjį	neatsivoktuosius	neatsivoktąją	neatsivoktąsias	-	-
įnag.	neatsivoktuoju	neatsivoktaisiais	neatsivoktąja	neatsivoktosiomis	-	-
viet.	neatsivoktajame	neatsivoktuosiuose	neatsivoktojoje	neatsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsivoktas, mot. g. neatsivokta.
• Skiemenys: ne-at-si-vok-tą-ja

neatsivoktąja

1. ta, kurią neatsivokė

Etimologija

<= neatsivokti, neatsivokia, neatsivokė <= ne- + atsivokti, atsivokia, atsivokė <= at- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---