neapvoktus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvoktus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvoktas, mot. g. neapvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvoktas	neapvokti	neapvokta	neapvoktos	neapvokta	-
kilm.	neapvokto	neapvoktų	neapvoktos	neapvoktų	-	-
naud.	neapvoktam	neapvoktiems	neapvoktai	neapvoktoms	-	-
gal.	neapvoktą	neapvoktus	neapvoktą	neapvoktas	-	-
įnag.	neapvoktu	neapvoktais	neapvokta	neapvoktomis	-	-
viet.	neapvoktame	neapvoktuose	neapvoktoje	neapvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvoktasis	neapvoktieji	neapvoktoji	neapvoktosios	-	-
kilm.	neapvoktojo	neapvoktųjų	neapvoktosios	neapvoktųjų	-	-
naud.	neapvoktajam	neapvoktiesiems	neapvoktajai	neapvoktosioms	-	-
gal.	neapvoktąjį	neapvoktuosius	neapvoktąją	neapvoktąsias	-	-
įnag.	neapvoktuoju	neapvoktaisiais	neapvoktąja	neapvoktosiomis	-	-
viet.	neapvoktajame	neapvoktuosiuose	neapvoktojoje	neapvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvoktas, mot. g. neapvokta.
• Skiemenys: ne-ap-vok-tus

neapvoktus

1. tas, kurį neapvokė

Etimologija

<= neapvokti, neapvokia, neapvokė <= ne- + apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---