neapvokiantiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvokiantiems (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvokiantis, mot. g. neapvokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvokiąs, neapvokiantis	neapvokią, neapvokiantys	neapvokianti	neapvokiančios	-	neapvokią
kilm.	neapvokiančio	neapvokiančių	neapvokiančios	neapvokiančių	-	-
naud.	neapvokiančiam	neapvokiantiems, neapvokiantiem	neapvokiančiai	neapvokiančioms, neapvokiančiom	-	-
gal.	neapvokiantį	neapvokiančius	neapvokiančią	neapvokiančias	-	-
įnag.	neapvokiančiu	neapvokiančiais	neapvokiančia	neapvokiančiomis	-	-
viet.	neapvokiančiame, neapvokiančiam	neapvokiančiuose, neapvokiančiuos	neapvokiančioje, neapvokiančioj	neapvokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvokiantysis	neapvokiantieji	neapvokiančioji	neapvokiančiosios	-	-
kilm.	neapvokiančiojo	neapvokiančiųjų	neapvokiančiosios	neapvokiančiųjų	-	-
naud.	neapvokiančiajam	neapvokiantiesiems	neapvokiančiajai	neapvokiančiosioms	-	-
gal.	neapvokiantįjį	neapvokiančiuosius	neapvokiančiąją	neapvokiančiąsias	-	-
įnag.	neapvokiančiuoju	neapvokiančiaisiais	neapvokiančiąja	neapvokiančiosiomis	-	-
viet.	neapvokiančiajame	neapvokiančiuosiuose	neapvokiančiojoje	neapvokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvokiantis, mot. g. neapvokianti.
• Skiemenys: ne-ap-vo-kian-tiems

neapvokiantiems

1. tas, kuris neapvokia

Etimologija

<= neapvokti, neapvokia, neapvokė <= ne- + apvokti, apvokia, apvokė <= ap- + vokti, vokia, vokė

---