neapvagiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvagiantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvagiantis, mot. g. neapvagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvagiąs, neapvagiantis	neapvagią, neapvagiantys	neapvagianti	neapvagiančios	-	neapvagią
kilm.	neapvagiančio	neapvagiančių	neapvagiančios	neapvagiančių	-	-
naud.	neapvagiančiam	neapvagiantiems, neapvagiantiem	neapvagiančiai	neapvagiančioms, neapvagiančiom	-	-
gal.	neapvagiantį	neapvagiančius	neapvagiančią	neapvagiančias	-	-
įnag.	neapvagiančiu	neapvagiančiais	neapvagiančia	neapvagiančiomis	-	-
viet.	neapvagiančiame, neapvagiančiam	neapvagiančiuose, neapvagiančiuos	neapvagiančioje, neapvagiančioj	neapvagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvagiantysis	neapvagiantieji	neapvagiančioji	neapvagiančiosios	-	-
kilm.	neapvagiančiojo	neapvagiančiųjų	neapvagiančiosios	neapvagiančiųjų	-	-
naud.	neapvagiančiajam	neapvagiantiesiems	neapvagiančiajai	neapvagiančiosioms	-	-
gal.	neapvagiantįjį	neapvagiančiuosius	neapvagiančiąją	neapvagiančiąsias	-	-
įnag.	neapvagiančiuoju	neapvagiančiaisiais	neapvagiančiąja	neapvagiančiosiomis	-	-
viet.	neapvagiančiajame	neapvagiančiuosiuose	neapvagiančiojoje	neapvagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvagiantis, mot. g. neapvagianti.
• Skiemenys: ne-ap-va-gian-tį

neapvagiantį

1. tas, kuris neapvagia

Etimologija

<= neapvogti, neapvagia, neapvogė <= ne- + apvogti, apvagia, apvogė <= ap- + vogti, vagia, vogė

---