neapsivogtus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsivogtus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsivogtas, mot. g. neapsivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivogtas	neapsivogti	neapsivogta	neapsivogtos	neapsivogta	-
kilm.	neapsivogto	neapsivogtų	neapsivogtos	neapsivogtų	-	-
naud.	neapsivogtam	neapsivogtiems	neapsivogtai	neapsivogtoms	-	-
gal.	neapsivogtą	neapsivogtus	neapsivogtą	neapsivogtas	-	-
įnag.	neapsivogtu	neapsivogtais	neapsivogta	neapsivogtomis	-	-
viet.	neapsivogtame	neapsivogtuose	neapsivogtoje	neapsivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivogtasis	neapsivogtieji	neapsivogtoji	neapsivogtosios	-	-
kilm.	neapsivogtojo	neapsivogtųjų	neapsivogtosios	neapsivogtųjų	-	-
naud.	neapsivogtajam	neapsivogtiesiems	neapsivogtajai	neapsivogtosioms	-	-
gal.	neapsivogtąjį	neapsivogtuosius	neapsivogtąją	neapsivogtąsias	-	-
įnag.	neapsivogtuoju	neapsivogtaisiais	neapsivogtąja	neapsivogtosiomis	-	-
viet.	neapsivogtajame	neapsivogtuosiuose	neapsivogtojoje	neapsivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsivogtas, mot. g. neapsivogta.
• Skiemenys: ne-ap-si-vog-tus

neapsivogtus

1. tas, kurį neapsivogė

Etimologija

<= neapsivogti, neapsivagia, neapsivogė <= ne- + apsivogti, apsivagia, apsivogė <= ap- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---