neįvaišintoja

Taip pat žr.: neįvaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįvaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvaišintoja	neįvaišintojos
kilm.	neįvaišintojos	neįvaišintojų
naud.	neįvaišintojai	neįvaišintojoms
gal.	neįvaišintoją	neįvaišintojas
įnag.	neįvaišintoja	neįvaišintojomis
viet.	neįvaišintojoje	neįvaišintojose
šauksm.	neįvaišintoja	neįvaišintojos

• Skiemenys: ne-į-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįvaišintojas.

neįvaišintoja

1. ta, kuri neįvaišina

Etimologija

<= neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino <= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---