neįvaišinsimas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Lietuvių kalba[taisyti]

Dalyvis[taisyti]

neįvaišinsimas

  1. tas, kurį neįvaišins

Etimologija[taisyti]

<= neįvaišinti, neįvaišina, neįvaišino <= ne- + įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino