neįskolinusia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįskolinusia (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįskolinęs, mot. g. neįskolinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolinęs	neįskolinę	neįskolinusi, neįskolinus	neįskolinusios	-	neįskolinę
kilm.	neįskolinusio	neįskolinusių	neįskolinusios	neįskolinusių	-	-
naud.	neįskolinusiam	neįskolinusiems	neįskolinusiai	neįskolinusioms	-	-
gal.	neįskolinusį	neįskolinusius	neįskolinusią	neįskolinusias	-	-
įnag.	neįskolinusiu	neįskolinusiais	neįskolinusia	neįskolinusiomis	-	-
viet.	neįskolinusiame	neįskolinusiuose	neįskolinusioje	neįskolinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolinusysis	neįskolinusieji	neįskolinusioji	neįskolinusiosios	-	-
kilm.	neįskolinusiojo	neįskolinusiųjų	neįskolinusiosios	neįskolinusiųjų	-	-
naud.	neįskolinusiajam	neįskolinusiesiems	neįskolinusiajai	neįskolinusiosioms	-	-
gal.	neįskolinusįjį	neįskolinusiuosius	neįskolinusiąją	neįskolinusiąsias	-	-
įnag.	neįskolinusiuoju	neįskolinusiaisiais	neįskolinusiąja	neįskolinusiosiomis	-	-
viet.	neįskolinusiajame	neįskolinusiuosiuose	neįskolinusiojoje	neįskolinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįskolinęs, mot. g. neįskolinusi.
• Skiemenys: ne-į-sko-li-nu-sia

neįskolinusia

1. ta, kuri neįskolino

Etimologija

<= neįskolinti, neįskolina, neįskolino <= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---