neįskolintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįskolintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįskolintas, mot. g. neįskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolintas	neįskolinti	neįskolinta	neįskolintos	neįskolinta	-
kilm.	neįskolinto	neįskolintų	neįskolintos	neįskolintų	-	-
naud.	neįskolintam	neįskolintiems	neįskolintai	neįskolintoms	-	-
gal.	neįskolintą	neįskolintus	neįskolintą	neįskolintas	-	-
įnag.	neįskolintu	neįskolintais	neįskolinta	neįskolintomis	-	-
viet.	neįskolintame	neįskolintuose	neįskolintoje	neįskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolintasis	neįskolintieji	neįskolintoji	neįskolintosios	-	-
kilm.	neįskolintojo	neįskolintųjų	neįskolintosios	neįskolintųjų	-	-
naud.	neįskolintajam	neįskolintiesiems	neįskolintajai	neįskolintosioms	-	-
gal.	neįskolintąjį	neįskolintuosius	neįskolintąją	neįskolintąsias	-	-
įnag.	neįskolintuoju	neįskolintaisiais	neįskolintąja	neįskolintosiomis	-	-
viet.	neįskolintajame	neįskolintuosiuose	neįskolintojoje	neįskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįskolintas, mot. g. neįskolinta.
• Skiemenys: ne-į-sko-lin-tu

neįskolintu

1. tas, kurį neįskolino

Etimologija

<= neįskolinti, neįskolina, neįskolino <= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---