neįskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolintojas	neįskolintojai
kilm.	neįskolintojo	neįskolintojų
naud.	neįskolintojui	neįskolintojams
gal.	neįskolintoją	neįskolintojus
įnag.	neįskolintoju	neįskolintojais
viet.	neįskolintojuje	neįskolintojuose
šauksm.	neįskolintojau	neįskolintojai

• Skiemenys: ne-į-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. neįskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįskolintoja.

neįskolintojų

1. tas, kuris neįskolina

Etimologija

<= neįskolinti, neįskolina, neįskolino <= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

neįskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolintoja	neįskolintojos
kilm.	neįskolintojos	neįskolintojų
naud.	neįskolintojai	neįskolintojoms
gal.	neįskolintoją	neįskolintojas
įnag.	neįskolintoja	neįskolintojomis
viet.	neįskolintojoje	neįskolintojose
šauksm.	neįskolintoja	neįskolintojos

• Skiemenys: ne-į-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. neįskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįskolintojas.

neįskolintojų

1. ta, kuri neįskolina

Etimologija

<= neįskolinti, neįskolina, neįskolino <= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---