neįskolintinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįskolintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįskolintinas, mot. g. neįskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolintinas	neįskolintini	neįskolintina	neįskolintinos	neįskolintina	-
kilm.	neįskolintino	neįskolintinų	neįskolintinos	neįskolintinų	-	-
naud.	neįskolintinam	neįskolintiniems	neįskolintinai	neįskolintinoms	-	-
gal.	neįskolintiną	neįskolintinus	neįskolintiną	neįskolintinas	-	-
įnag.	neįskolintinu	neįskolintinais	neįskolintina	neįskolintinomis	-	-
viet.	neįskolintiname	neįskolintinuose	neįskolintinoje	neįskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolintinasis	neįskolintinieji	neįskolintinoji	neįskolintinosios	-	-
kilm.	neįskolintinojo	neįskolintinųjų	neįskolintinosios	neįskolintinųjų	-	-
naud.	neįskolintinajam	neįskolintiniesiems	neįskolintinajai	neįskolintinosioms	-	-
gal.	neįskolintinąjį	neįskolintinuosius	neįskolintinąją	neįskolintinąsias	-	-
įnag.	neįskolintinuoju	neįskolintinaisiais	neįskolintinąja	neįskolintinosiomis	-	-
viet.	neįskolintinajame	neįskolintinuosiuose	neįskolintinojoje	neįskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįskolintinas, mot. g. neįskolintina.
• Skiemenys: ne-į-sko-lin-ti-nu

neįskolintinu

1. tas, dėl kurio reikia neįskolinti

Etimologija

<= neįskolinti, neįskolina, neįskolino <= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---