neįskolinsiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįskolinsiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįskolinsiantis, mot. g. neįskolinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolinsiąs, neįskolinsiantis	neįskolinsią, neįskolinsiantys	neįskolinsianti	neįskolinsiančios	-	neįskolinsią
kilm.	neįskolinsiančio	neįskolinsiančių	neįskolinsiančios	neįskolinsiančių	-	-
naud.	neįskolinsiančiam	neįskolinsiantiems, neįskolinsiantiem	neįskolinsiančiai	neįskolinsiančioms, neįskolinsiančiom	-	-
gal.	neįskolinsiantį	neįskolinsiančius	neįskolinsiančią	neįskolinsiančias	-	-
įnag.	neįskolinsiančiu	neįskolinsiančiais	neįskolinsiančia	neįskolinsiančiomis	-	-
viet.	neįskolinsiančiame, neįskolinsiančiam	neįskolinsiančiuose, neįskolinsiančiuos	neįskolinsiančioje, neįskolinsiančioj	neįskolinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolinsiantysis	neįskolinsiantieji	neįskolinsiančioji	neįskolinsiančiosios	-	-
kilm.	neįskolinsiančiojo	neįskolinsiančiųjų	neįskolinsiančiosios	neįskolinsiančiųjų	-	-
naud.	neįskolinsiančiajam	neįskolinsiantiesiems	neįskolinsiančiajai	neįskolinsiančiosioms	-	-
gal.	neįskolinsiantįjį	neįskolinsiančiuosius	neįskolinsiančiąją	neįskolinsiančiąsias	-	-
įnag.	neįskolinsiančiuoju	neįskolinsiančiaisiais	neįskolinsiančiąja	neįskolinsiančiosiomis	-	-
viet.	neįskolinsiančiajame	neįskolinsiančiuosiuose	neįskolinsiančiojoje	neįskolinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįskolinsianti.
• Skiemenys: ne-į-sko-lin-sian-tis

neįskolinsiantis

1. tas, kuris neįskolins

Etimologija

<= neįskolinti, neįskolina, neįskolino <= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    neįskolinsiantis: bendrai

įskolinsiantis (lt)

Vertimai

  neįskolinsiantis: bendrai

---