neįskolinamaisiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįskolinamaisiais (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįskolinamas, mot. g. neįskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolinamas	neįskolinami	neįskolinama	neįskolinamos	neįskolinama	-
kilm.	neįskolinamo	neįskolinamų	neįskolinamos	neįskolinamų	-	-
naud.	neįskolinamam	neįskolinamiems	neįskolinamai	neįskolinamoms	-	-
gal.	neįskolinamą	neįskolinamus	neįskolinamą	neįskolinamas	-	-
įnag.	neįskolinamu	neįskolinamais	neįskolinama	neįskolinamomis	-	-
viet.	neįskolinamame	neįskolinamuose	neįskolinamoje	neįskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįskolinamasis	neįskolinamieji	neįskolinamoji	neįskolinamosios	-	-
kilm.	neįskolinamojo	neįskolinamųjų	neįskolinamosios	neįskolinamųjų	-	-
naud.	neįskolinamajam	neįskolinamiesiems	neįskolinamajai	neįskolinamosioms	-	-
gal.	neįskolinamąjį	neįskolinamuosius	neįskolinamąją	neįskolinamąsias	-	-
įnag.	neįskolinamuoju	neįskolinamaisiais	neįskolinamąja	neįskolinamosiomis	-	-
viet.	neįskolinamajame	neįskolinamuosiuose	neįskolinamojoje	neįskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįskolinamas, mot. g. neįskolinama.
• Skiemenys: ne-į-sko-li-na-mai-siais

neįskolinamaisiais

1. tas, kurį neįskolina

Etimologija

<= neįskolinti, neįskolina, neįskolino <= ne- + įskolinti, įskolina, įskolino <= į- + skolinti, skolina, skolino

---