neįsivaišinusį

Taip pat žr.: neįsivaišinusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivaišinusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivaišinęs, mot. g. neįsivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivaišinęs	neįsivaišinę	neįsivaišinusi, neįsivaišinus	neįsivaišinusios	-	neįsivaišinę
kilm.	neįsivaišinusio	neįsivaišinusių	neįsivaišinusios	neįsivaišinusių	-	-
naud.	neįsivaišinusiam	neįsivaišinusiems	neįsivaišinusiai	neįsivaišinusioms	-	-
gal.	neįsivaišinusį	neįsivaišinusius	neįsivaišinusią	neįsivaišinusias	-	-
įnag.	neįsivaišinusiu	neįsivaišinusiais	neįsivaišinusia	neįsivaišinusiomis	-	-
viet.	neįsivaišinusiame	neįsivaišinusiuose	neįsivaišinusioje	neįsivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivaišinusysis	neįsivaišinusieji	neįsivaišinusioji	neįsivaišinusiosios	-	-
kilm.	neįsivaišinusiojo	neįsivaišinusiųjų	neįsivaišinusiosios	neįsivaišinusiųjų	-	-
naud.	neįsivaišinusiajam	neįsivaišinusiesiems	neįsivaišinusiajai	neįsivaišinusiosioms	-	-
gal.	neįsivaišinusįjį	neįsivaišinusiuosius	neįsivaišinusiąją	neįsivaišinusiąsias	-	-
įnag.	neįsivaišinusiuoju	neįsivaišinusiaisiais	neįsivaišinusiąja	neįsivaišinusiosiomis	-	-
viet.	neįsivaišinusiajame	neįsivaišinusiuosiuose	neįsivaišinusiojoje	neįsivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivaišinęs, mot. g. neįsivaišinusi.

neįsivaišinusį

1. tas, kuris neįsivaišino

Etimologija

<= neįsivaišinti, neįsivaišina, neįsivaišino <= ne- + įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---