neįsivaišinimu

Taip pat žr.: neįsivaišinimų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįsivaišinimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsivaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivaišinimas	neįsivaišinimai
kilm.	neįsivaišinimo	neįsivaišinimų
naud.	neįsivaišinimui	neįsivaišinimams
gal.	neįsivaišinimą	neįsivaišinimus
įnag.	neįsivaišinimu	neįsivaišinimais
viet.	neįsivaišinime	neįsivaišinimuose
šauksm.	neįsivaišinime	neįsivaišinimai

• žr. pagr. f. neįsivaišinimas

neįsivaišinimu

1. žr. veiksmas neįsivaišinti

Etimologija

<= neįsivaišinti, neįsivaišina, neįsivaišino <= ne- + įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---