neįsiskolinusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsiskolinusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsiskolinęs, mot. g. neįsiskolinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolinęs	neįsiskolinę	neįsiskolinusi, neįsiskolinus	neįsiskolinusios	-	neįsiskolinę
kilm.	neįsiskolinusio	neįsiskolinusių	neįsiskolinusios	neįsiskolinusių	-	-
naud.	neįsiskolinusiam	neįsiskolinusiems	neįsiskolinusiai	neįsiskolinusioms	-	-
gal.	neįsiskolinusį	neįsiskolinusius	neįsiskolinusią	neįsiskolinusias	-	-
įnag.	neįsiskolinusiu	neįsiskolinusiais	neįsiskolinusia	neįsiskolinusiomis	-	-
viet.	neįsiskolinusiame	neįsiskolinusiuose	neįsiskolinusioje	neįsiskolinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolinusysis	neįsiskolinusieji	neįsiskolinusioji	neįsiskolinusiosios	-	-
kilm.	neįsiskolinusiojo	neįsiskolinusiųjų	neįsiskolinusiosios	neįsiskolinusiųjų	-	-
naud.	neįsiskolinusiajam	neįsiskolinusiesiems	neįsiskolinusiajai	neįsiskolinusiosioms	-	-
gal.	neįsiskolinusįjį	neįsiskolinusiuosius	neįsiskolinusiąją	neįsiskolinusiąsias	-	-
įnag.	neįsiskolinusiuoju	neįsiskolinusiaisiais	neįsiskolinusiąja	neįsiskolinusiosiomis	-	-
viet.	neįsiskolinusiajame	neįsiskolinusiuosiuose	neįsiskolinusiojoje	neįsiskolinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsiskolinęs, mot. g. neįsiskolinusi.
• Skiemenys: ne-į-si-sko-li-nu-sių

neįsiskolinusių

1. tas, kuris neįsiskolino

Etimologija

<= neįsiskolinti, neįsiskolina, neįsiskolino <= ne- + įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---