neįsiskolintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįsiskolintoją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolintojas	neįsiskolintojai
kilm.	neįsiskolintojo	neįsiskolintojų
naud.	neįsiskolintojui	neįsiskolintojams
gal.	neįsiskolintoją	neįsiskolintojus
įnag.	neįsiskolintoju	neįsiskolintojais
viet.	neįsiskolintojuje	neįsiskolintojuose
šauksm.	neįsiskolintojau	neįsiskolintojai

• Skiemenys: ne-į-si-sko-lin-to-ją
• žr. pagr. f. neįsiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįsiskolintoja.

neįsiskolintoją

1. tas, kuris neįsiskolina

Etimologija

<= neįsiskolinti, neįsiskolina, neįsiskolino <= ne- + įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

neįsiskolintoją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįsiskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolintoja	neįsiskolintojos
kilm.	neįsiskolintojos	neįsiskolintojų
naud.	neįsiskolintojai	neįsiskolintojoms
gal.	neįsiskolintoją	neįsiskolintojas
įnag.	neįsiskolintoja	neįsiskolintojomis
viet.	neįsiskolintojoje	neįsiskolintojose
šauksm.	neįsiskolintoja	neįsiskolintojos

• Skiemenys: ne-į-si-sko-lin-to-ją
• žr. pagr. f. neįsiskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįsiskolintojas.

neįsiskolintoją

1. ta, kuri neįsiskolina

Etimologija

<= neįsiskolinti, neįsiskolina, neįsiskolino <= ne- + įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---